raitūzas

raitū̃zas sm. (2), raitū̃zai pl. (2) 1. ppr. pl. DŽ, Lkm raityti pagražinimai, papuošimas, ornamentas: Langai su raitū̃zais Trgn. Senybinė spintelė su raitūzais Ktk. Tasienkom (juostelėmis) išvedžioti raitū̃zai in sermėgų Klt. 2. raudonoji lelija: Baltosios lelijos ne kožnais metais žydėdavo, o raitū̃zai be jokios priežiūros augdavo ir žydėdavo Ps. 3. Skrb tokia vijoklinė darželio gėlė, kurios žiedai panašūs į lelijos: Darželyje žydi žirnukai, raitūzai rš. Nuo raitū̃zų tos sėklos byra Ob. | Apyniai kaip kokie raitūzai vyniojasi apie kartį Grž. 4. pl. sermėga be skvernų: Senovėj laidojo vyrus su raitūzais Šts.